Tag Archives: prisiminimai

15 metų atgal

17 Sau

Kažkaip pagalvojau, kad didžiausi mano prisiminimai iš vaikystės siejasi su muzika. Su ta, kurią klausydavosi mano sesė, tuo metu būdama paauglė.
Sesuo – tuo metu man buvo pavyzdys. Visad norėjau tokia būti – puoštis, gražintis, lakstyt visur su draugais. Man tebuvo 5-eri. Ji niekada nebuvo ta, kuri labai mylėtų mažąją sesutę. O aš tiesiog lipdavau prie jos, kas ir nepatiko tikriausiai jai…
Ji klausėsi tuo metu populiarios muzikos, kaip Junior, Karališka erdvė, sel ir kt.Tai buvo pati gražiausia muzika man.
Ryškiausiuose prisiminimuose liko, kaip ji išeina iš kambario, aš tyliai įslenku, kambary tamsu, vos šviečia stalinė lempa ir tyliai tyliai groja Junior. Viskas taip paprasta, bet taip jauku.
Ir dabar visą tai girdėdama galiu bent trumpam grįžti ten, kur augau.
Ir man labai gaila, kad mano sūnus auga Yvos, 69danguje ir pan.pasauly.

…im a little dirty girl

8 Lie

Turbūt nėra tokio žmogaus,  kuris neturėtų gerų prisiminimų.
Šiandien lyja, o tokiomis dienomis dažniausiai užklumpa nostalgija.
Ir galvoji, ir galvoji, ir galvoji….
Tai kas buvo, ir kas buvo jau gan senai.
Kažkaip prisiminiau savo R.  Visad kartu. Visad laimingos ir su savais bendrais planais. Tokia … na… tiesiog gera ji. O dar tas jos “U r my little little dirty dirty girl“ dar dabar ausyse skamba.  Vieni iš geriausių laikų.  O planai … “Pirksim namą, niekam nesakyk“.
Norisi tiek visko išsakyti. Tiek daug. BET NEGALIU ! Viskas galvoj sukas, o rankos nerašo, tai ką smegenys diktuoja. Buvom 2 in 1. Buvom, nebelikom…
Dar vienas žmogus sukasi galvoj … Ž. Draugė… draugių draugė. Žmogau, gali būt giliausioj depresijoj, Ž to nepaliks ir tą pačią minutę viskas išnyks.
Ajai … kaip mes kiekvieną smulkmeną versdavom į valandą juoko be atokvėpio.
Ir ne tik tai.
AI !
Žiema, statoilo kava, cigaretės, “chata“, šaltas vakaras.
“Kol nesurūkysim visų, neisim  namo!“ Dainos, dainos, dainos…
Šalta išore, bet taip šilta , gera ir jauku viduje.

Palikot pėdsaką manyje,mielosios.
Bet nenorėčiau grįžti atgal, nes gal viskas būtų kitaip.
O kitaip nenoriu.
Todėl, kad šie prisiminimai geriausi iš geriausių.
Žinau, kad buvo gera, tiesiog tobula. Todėl džiaugiuos, kad dabar yra kitaip.
Nes dabar įvertinu tai.
Ir ką gi, nenorėkit atsukt laiko, nes gal būt viskas būtų buvę kitaip, blogiau.
Net jei ir dėl klaidos norite atsukti laiką, pagalvokit, vis gi galėjo būti ir DAR blogiau.

Klausykit manęs… Jūsų – Emo Kerzai

Scsi – Senorita Tristeza

Vienintelės ir nepakartojamos Kalėdos

12 Spa

Kuo šalčiau – tuo man smagiau. Jaučiu, kaip greitai artėja Kalėdos, kurias taip Dievinu.Ir vis gi, prisiminiau, kokios nerealiai tobulos buvo mano praeitos Kalėdos…SM forume, šį pasakojimą parašiau temai “Romantiškiausias mano gyvenimo vakaras...“ . Nusprendžiau jį parašyti ir čia…

Kalėdos – man visuomet buvo pati pačiausia, šilčiausia, jausmingiausia šventė. Per kiekvienas Kalėdas iškrenta ašaros- nei tai liūdesio, nei džiaugsmo.. Tiesiog tokios tos neapsakomos, šiltos, jaukios nuotaikos.
Mėnuo iki Kalėdų. Žinojau, kad jos bus pirmos MŪSŲ Kalėdos. Norėjau , kad jos būtų tobulos.Viską kruopščiai planavom.Vakarais sugulę svajojom, kaip mums bus gera, kad tai bus pati nuostabiausia, įsimintiniausia šventė mums abiem. Gi tai – šeimos šventė! O mes buvom naujai iškepta, be proto įsimylėjusi šeima.Kad ir turėjom mamas ir pan.,norėjome sutikti šias Kalėdas dviese, tik dviese.Juk mes buvom išprotėję vienas dėl kito. Nebeliko, nei draugų, net pažįstamų. 24/7 praleisdavom tik kartu, o kitus pamiršom, lyg pasaulyje egzistuotume tik mes.
Ėjo laikas, iki šventės vis mažiau laiko…
Deja… tą nelemtą gruodžio 19dieną, sužinojau, kad sergu ir turiu gultis į ligoninę.“Kodėėėėl? Negi tai negali palaukti, juk tik kelios dienos?!“ Deja, mūsų prašymų niekas neišgirdo.Vis kartojo, kad sveikata daug svarbiau ir nebėra ko laukti.Bet gi… atstumas – 60 km vienas nuo kito. Verkiau, o kas daugiau beliko.
Dienos dižiausiąją dalį – prakalbėdavom telefonu.Ar tiesiog atvažiavęs sėdėdavai pas mane iki vakaro. Linksminai mane, nors ir pačiam buvo sunku. Žinojom, tą lauktą dieną sutiksim – tu vienas, aš – viena.Bet bent telefonu būsim vienas šalia kito. Bijojau, kada ateis tas laikas, maniau, kad reikės sėdėti palatoje ir verkti, žinant, kad kažkur žmonės šiuo metu sveikina vienas kitą, džiaugiasi, šypsosi ir yra laimingi, galintys būti kartu…
Toji diena. Laukiu tavęs, skaičiuoju minutes kada pamatysiu. Pagaliau! Džiaugėmės, kad bent šiuo metu esame ne atskirai. Laikas lėkte pralėkė.
20 val. vakaro – lankymo valandos baigiasi.O širdis daužosi …gi jau reikia atsisveikinti…Ačiū Dievui – į palatą atėjo tikriausiai pati mieliausia, geriausia, supratingiausia seselė pasaulyje!Suprato ji, kad mums nelengva. Pasiūlė mano mylimajam slapčia pasilikti nakvynei !Džiaugėmės be proto…Tačiau pagalvojau, kad gal būt ji sutiktų nakčiai mane išleisti namo … Ir ką gi, sutiko!Pamaniau, kad ji angelas ! Vis gi, atsakomybė krenta ant jos pečių, nes man tam tikru laiku reikia susileisti vaistus (3 injekcijas į veną), o ir kelias ne toks trumpas – ~60 km + slidžiu keliu…
Apsirengiau, pasiėmiau vaistus ir su kateteriu ir plačiausia šypsena, vis dar dėkodama, tiesiog nuskriejau į mašiną!
Pagaliau grįžome. Kad ir buvau vaistų nualinta, su kateteriu rankoje, iš kart supratau – tai pati geriausia diena mano gyvenime.
Kartu juokėmės, gėrėme vyną, gaminom įvairiausius patiekalus .. O minutėmis – džiaugėmės vienas kito artumu, bučiavomės ir tiesiog sproginėjom nuo meilės ir aistros. Buvom kartu, branginom kiekvieną minutę … Tiesiog gulėjom, žiūrėjom vienas į kitą, šypsojomės, bendravome akimis. Buvo toks artumas … Rodės, kad mes – vienas žmogus.Viena siela.
Ramiai užmigau tavo glėby. Buvo šilta, jauku .. Artėjo rytas.Pabudome susikabinę, besišypsantys. Žinojau, kad tas vakaras baigės, bet vis dar šypsojaus.Geresnių Kalėdų iki šiol neturėjau ir vis dar abejoju, kad turėsiu.Tai buvo romantiškiausia ir iš vis nenupasakojama. Iš ties, maniau, kad šitaip gali būti tik pasakose.Taip ir yra.Tik tos pasakos herojai esame mes. Tai – pasaka be galo…

570075