Viešas atsiprašymas

4 Rgs

Labas…
Norėjau tavęs tik atsiprašyti.
Už tai ką padariau, ir už tai , ko nepadariau.
Gailiuosi.
Žinau… nereikia nė sakyti, esu tokia. Greit supykstu. O atsiprašyti nėra lengva.
Dažnai pagalvodavau, kaip tau.
Ar pildosi tai, apie ką tiek svajojai.
Kaip tavo šeima.
Ar dar pagalvoji apie mane ?
Buvai brangus žmogus.
Pykau, vėliau pati save apgaudinėdavau, kad pykstu.
Nors giliai viduje norėjosi susigrąžinti tave.
Ir laukdavau, gal parašysi ?
Kažkaip pačiai buvo nedrąsu.
Baisoka ir dabar. Rašau drebančiomis rankomis, su mintimi “Kas dabar bus? Ką tu pagalvosi?Ar iš vis, atleisi man ?“
O dėl ko susipykom …
Būtent, dėl NIEKO.
Nenoriu viską taip užbaigti.
Nežinau, bet trūksta tavęs.
Tavo išskirtinumo .
Ir pamenu, kai tu sakydavai “Jam tokios trenktos kaip aš nereikia“
O aš galvoju, kad man be galo reikia tavęs tokios, ir ne kitokios.
Juk tai tu.
Dėl to tave žmonės ir myli.
Ir žinau, kad mes abi vienodai trenktos, todėl kažkaip sunkiau būt vienai trenktai be kitos pusės 🙂
Užteks man ir to, jei visą tai perskaitysi.
Ir jei bent minutėlę pagalvosi apie mane.
Gailiuosi.

Skirta – K. J.


2 atsakymai į “Viešas atsiprašymas”

  1. K. J. 1 spalio, 2010 13:39 #

    Atleidžiu tau 🙂

    • ematsu 10 gruodžio, 2010 12:20 #

      obsrv, man rodos tavo inicialai ne K.J. o A.J. 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: