Archyvas | spalio, 2009

Mūsų muzika

26 Spa

Mes mėgstam deadmau5 . Ypač šiandien. Ir ypač “Faxing Berlin“
Pilvuko gyventojas šoka :))))

Vienintelės ir nepakartojamos Kalėdos

12 Spa

Kuo šalčiau – tuo man smagiau. Jaučiu, kaip greitai artėja Kalėdos, kurias taip Dievinu.Ir vis gi, prisiminiau, kokios nerealiai tobulos buvo mano praeitos Kalėdos…SM forume, šį pasakojimą parašiau temai “Romantiškiausias mano gyvenimo vakaras...“ . Nusprendžiau jį parašyti ir čia…

Kalėdos – man visuomet buvo pati pačiausia, šilčiausia, jausmingiausia šventė. Per kiekvienas Kalėdas iškrenta ašaros- nei tai liūdesio, nei džiaugsmo.. Tiesiog tokios tos neapsakomos, šiltos, jaukios nuotaikos.
Mėnuo iki Kalėdų. Žinojau, kad jos bus pirmos MŪSŲ Kalėdos. Norėjau , kad jos būtų tobulos.Viską kruopščiai planavom.Vakarais sugulę svajojom, kaip mums bus gera, kad tai bus pati nuostabiausia, įsimintiniausia šventė mums abiem. Gi tai – šeimos šventė! O mes buvom naujai iškepta, be proto įsimylėjusi šeima.Kad ir turėjom mamas ir pan.,norėjome sutikti šias Kalėdas dviese, tik dviese.Juk mes buvom išprotėję vienas dėl kito. Nebeliko, nei draugų, net pažįstamų. 24/7 praleisdavom tik kartu, o kitus pamiršom, lyg pasaulyje egzistuotume tik mes.
Ėjo laikas, iki šventės vis mažiau laiko…
Deja… tą nelemtą gruodžio 19dieną, sužinojau, kad sergu ir turiu gultis į ligoninę.“Kodėėėėl? Negi tai negali palaukti, juk tik kelios dienos?!“ Deja, mūsų prašymų niekas neišgirdo.Vis kartojo, kad sveikata daug svarbiau ir nebėra ko laukti.Bet gi… atstumas – 60 km vienas nuo kito. Verkiau, o kas daugiau beliko.
Dienos dižiausiąją dalį – prakalbėdavom telefonu.Ar tiesiog atvažiavęs sėdėdavai pas mane iki vakaro. Linksminai mane, nors ir pačiam buvo sunku. Žinojom, tą lauktą dieną sutiksim – tu vienas, aš – viena.Bet bent telefonu būsim vienas šalia kito. Bijojau, kada ateis tas laikas, maniau, kad reikės sėdėti palatoje ir verkti, žinant, kad kažkur žmonės šiuo metu sveikina vienas kitą, džiaugiasi, šypsosi ir yra laimingi, galintys būti kartu…
Toji diena. Laukiu tavęs, skaičiuoju minutes kada pamatysiu. Pagaliau! Džiaugėmės, kad bent šiuo metu esame ne atskirai. Laikas lėkte pralėkė.
20 val. vakaro – lankymo valandos baigiasi.O širdis daužosi …gi jau reikia atsisveikinti…Ačiū Dievui – į palatą atėjo tikriausiai pati mieliausia, geriausia, supratingiausia seselė pasaulyje!Suprato ji, kad mums nelengva. Pasiūlė mano mylimajam slapčia pasilikti nakvynei !Džiaugėmės be proto…Tačiau pagalvojau, kad gal būt ji sutiktų nakčiai mane išleisti namo … Ir ką gi, sutiko!Pamaniau, kad ji angelas ! Vis gi, atsakomybė krenta ant jos pečių, nes man tam tikru laiku reikia susileisti vaistus (3 injekcijas į veną), o ir kelias ne toks trumpas – ~60 km + slidžiu keliu…
Apsirengiau, pasiėmiau vaistus ir su kateteriu ir plačiausia šypsena, vis dar dėkodama, tiesiog nuskriejau į mašiną!
Pagaliau grįžome. Kad ir buvau vaistų nualinta, su kateteriu rankoje, iš kart supratau – tai pati geriausia diena mano gyvenime.
Kartu juokėmės, gėrėme vyną, gaminom įvairiausius patiekalus .. O minutėmis – džiaugėmės vienas kito artumu, bučiavomės ir tiesiog sproginėjom nuo meilės ir aistros. Buvom kartu, branginom kiekvieną minutę … Tiesiog gulėjom, žiūrėjom vienas į kitą, šypsojomės, bendravome akimis. Buvo toks artumas … Rodės, kad mes – vienas žmogus.Viena siela.
Ramiai užmigau tavo glėby. Buvo šilta, jauku .. Artėjo rytas.Pabudome susikabinę, besišypsantys. Žinojau, kad tas vakaras baigės, bet vis dar šypsojaus.Geresnių Kalėdų iki šiol neturėjau ir vis dar abejoju, kad turėsiu.Tai buvo romantiškiausia ir iš vis nenupasakojama. Iš ties, maniau, kad šitaip gali būti tik pasakose.Taip ir yra.Tik tos pasakos herojai esame mes. Tai – pasaka be galo…

570075

Susivėlęs #3

12 Spa

Auskarai. Paprasti paprastučiai:

Man ( nemėgstu kabančių ar kažkokių iššaukiančių, todėl visai paprastučiai. Pilki, nes mėgstu pilkus drabužius)

GEDC2840

Mamai (spalvos, formos ir visa kita – pagal jos užsakymą )

GEDC2856

Pažinti save iš naujo

12 Spa

Kai laikas tiesiog ne eina, o bėga … Kartais stabteli ir susimąstai : viskas kitaip, nei anksčiau.Absoliučiai viskas. O kas visą tai pakeitė? Aplinka? Bėgantys metai? Tave supantys žmonės? Tikriausiai viskas viename.O tu tiesiog to nepastebi, kol nesusiimi ir nepagalvoji: kaip yra dabar ir kaip buvo anksčiau.Galiausiai supranti, kad reikia pažinti save iš naujo.Kad ir menkiausios smulkmenos!
Niekada nemėgdavau rudens, žiemos, šalčio, lietaus, sniego…O dabar… DIEVINU VISĄ TAI. O ir dar …. Myliu fotografuoti debesis.

GEDC2810

MyLittleBabyBoy

9 Spa

Mums jau 28 savaitės ir 3 dienos
Sūnelis laaabai judrus ..

Susivėlęs #2

9 Spa

Mini foto rėmelis :

GEDC2827

Mes jau dideli

8 Spa

Laikas eina, pilvukas auga, sūnelis daug juda džiugindamas mamą. Mums jau 28 savaitės. Iki susitikimo lieka vis mažiau laiko ..

Susivėlęs #1

7 Spa

Taigi taigi, kai prailgsta šalti rudens vakarai, TV mala ****, o ir jauti, kad PC nieko gero nebeduoda, tenka kažkuo užsiimti, kas truputį atgaivintų.
Iš tikro, ilgai svarsčiau, kokia veikla galėtų iš tiesų mane užkabinti: Piešti – neturiu kantrybės. Nerti, megzti – tiesiog nekenčiu, o ir šiaip, kažkaip norėjosi pabandyti kažko naujo savo gyvenime. Ir vis kažkaip užstrigdavau ties veltiniu. Ilgai googlinau, kaip tai daryti, ką galima iš to padaryti ir t.t. Daug maž ( beveik nieko ) supratusi, išsiunčiau mamą į parduotuvę vilnos.
Iš tiesų, tai bijojau, kad nieko nesigaus. Po truputį vėliau, vėliau … Ir – vuolia ! Batukai! Aišku, dariau pirmuosius batukus sūneliui, bet kadangi šiek tiek išdūrė mane žurnale rastos nuotraukos ( nusižiūrinėjau nuo vieno žurnalo ), gavosi tiiiikrai ne naujagimiui batukai( dar ir mamos draugas klausė, ar čia batukai vaikui į mokyklą), tačiau, kaip pirmam kartui, rezultatu buvau patenkinta, kas ir mane itraukė į tolimesnę veiklą …
Taigi…

Patys pirmieji batukai:

GEDC2615

Antrieji batukai – sesės mergytei :

GEDC2620


Pirštinytės sūneliui :

GEDC2624


Batukai sūneliui :

GEDC2648

Dėklas telefonui ( ar kažkam) :

GEDC2634

Kepurytė sūneliui :

GEDC2704

I cry

7 Spa

Šiai lietingai, niūriai rudens dienai ..